>

Naudinga informacija klientams

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-463/2023, kurioje pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 127 str. 5 d. – teisės pasinaudoti visomis kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praradimo, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.

Primename, kad DK 127 str. 5 d. nustatyta, jog teisė pasinaudoti visomis kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

VDI, teikdama konsultacijas dėl šios nuostatos kreipė dėmesį į tai, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas. Kaip reglamentuoja DK 128 str. 2 ir 3 d., už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. 

Taigi, VDI nuomone, darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Pvz., jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023-01-01. Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024-01-01. 

Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas), pasak VDI, užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Pvz., jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020–2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024-01-01.
Išsamiau susipažinti su VDI aiškinimu galite čia. 

Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas suformavo kitokią praktiką – teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai baigėsi darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pvz., jei darbuotojas teisę į visos trukmės kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30  įgijo 2018-10-31, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2018-12-31) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022-01-01 (ne 2021-01-01, kaip reikėtų traktuoti pagal VDI teiktus išaiškinimus).

Išsamiau susipažinti su Teismo nutartimi galite čia: NUTARTIS

Vasaros metu vis dažniau kyla klausimų, susijusių su kasmetinėmis atostogomis. Kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui atgauti, tačiau ne visais atvejais įmanoma pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį. Darbo kodekso 129 str. 1 d. nustato atvejus, kai darbuotojui, negalėjusiam pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, kasmetinės atostogos yra perkeliamos arba pratęsiamos. Šie atvejai yra:

  1. laikino nedarbingumo laikotarpiai (nesvarbu dėl kokios priežasties išduotas nedarbingumas (dėl paties darbuotojo ligos ar šeimos nario slaugymo);
  2. nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiai;
  3. nemokamų atostogų laikotarpiai tais atvejais, kai nemokamos atostogos buvo suteiktos darbuotojo reikalavimu (DK 137 str. 1 d. nurodyti atvejai). 

Automatinio kasmetinių atostogų pratęsimo nėra. Kaip atostogos bus perkeliamos ar pratęsiamos, priklauso nuo priežasčių, dėl kurių negalima pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, atsiradimo momento bei darbuotojo ir darbdavio susitarimo:

Priežastys atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios

Atostogų pradžia nukeliama į pirmą dieną po priežasčių pasibaigimo (bet ne vėliau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos) ir tęsiasi iki tos dienos, iki kada buvo suteiktos.

Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo nukelta atostogų pradžia ar pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis kitu šalių susitartu laiku.    

Pvz. Jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. – kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d., o pabaiga spalio 19 d.

Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis nuo spalio 8 d. iki spalio 11 d. darbuotojo prašymu gali būti suteikta iškart nuo spalio 20 d. arba nukeliama kitam laikui.

Jeigu suteiktomis atostogomis visiškai nebuvo galimybės pasinaudoti, jos šalių sutarimu turi būti suteiktos kitu laiku arba iškart po priežasčių pasibaigimo.         Pvz. Jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 22 d. – visos suteiktos kasmetinės atostogos darbuotojo prašymu nukeliamos po priežasčių pasibaigimo arba kitam laikui.
Priežastys atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis
 Atostogos tęsiasi iki tos dienos, iki kada buvo suteiktos. Tai sumažina panaudotų kasmetinių atostogų trukmę, bet automatiškai jų nepratęsia.    

Pvz. Jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 10 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 16 d. – kasmetinės atostogos po nedarbingumo toliau tęsiamos iki spalio 19 d.

Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis nuo spalio 10 d. iki spalio 16 d. darbuotojo prašymu gali būti suteikta iškart nuo spalio 20 d. arba nukeliama kitam laikui.


Pasibaigus suteiktoms atostogoms, darbuotojas privalo grįžti į darbo vietą, o jei tuo metu pvz. serga, tai grįžti į darbo vietą turi pasibaigus nedarbingumui, išskyrus tuos atvejus, kai susitaria su darbdaviu dėl nepanaudotų atostogų dalies suteikimo iškart po suteiktų atostogų pabaigos.    

Pvz. Jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 10 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 25 d. – darbuotojas po nedarbingumo turi grįžti į darbo vietą.

Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis nuo spalio 10 d. iki spalio 19 d. darbuotojo prašymu gali būti suteikta iškart nuo spalio 20 d. arba nukeliama kitam laikui.

Darbuotojas, kuris negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, turi rašytiniu prašymu ar kita įstaigoje priimtina informavimo forma išreikšti savo valią dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo kitu laiku (nurodant laikotarpį į kurį kasmetinės atostogos yra perkeliamos arba pažymint, kad nepanaudotas kasmetines atostogas bus prašoma suteikti atskiru prašymu).

Paminėtina, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokios, darbuotojų padėties nepabloginančios, atostogų suteikimo tvarkos.

Nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – NKS) 6 punkte yra nurodyta:
6. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų einamaisiais metais jis teisę į tokias dienas einamaisiais metais praranda. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei dienos pridedamos, neatsižvelgiant į tai, ar profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu profesinės sąjungos nario darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai pasibaigia galiojant Sutarčiai vienoje iš įstaigų, nurodytų Sutarties 1 priede, o jis nėra pasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį ir (arba) yra išnaudojęs tik dalį šių atostogų, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį proporcingai dirbtam laikotarpiui.“ 

NBFC, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – SADM) su prašymu išsiaiškinti, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma praktiškai. Visą SADM atsakymą galite rasti čia. Taip pat, Jūsų patogumui, išskiriame pagrindinius SADM aiškinimo teiginius:


•    NKS numatytos kasmetinės atostogos saviugdai ar savanorystei įvardintos kaip ,,kasmetinės“ atostogos, tačiau jų paskirtis yra kita nei kasmetinių atostogų Darbo kodekso prasme. Pagal Darbo kodekso 126 str. 1 d. kasmetinių atostogų paskirtis – darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, todėl ir atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, siekiant, kad darbuotojas galėtų tinkamai organizuoti poilsį sau ir savo šeimai (užsakyti ir apmokėti kelionės bilietus, pasirūpinti nakvyne ir pan.). NKS numatytos kasmetinės atostogos skirtos kitam tikslui – saviugdai arba savanorystei (analogiškos tikslinėms atostogoms), todėl, SADM nuomone, apmokėjimas už šias atostogas turėtų būti vykdomas įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, o ne kaip atostoginiai prieš atostogas. Žinoma, šalys visada gali susitarti ir dėl kitokios apmokėjimo tvarkos tiek darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, tiek kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose. 
•    Jeigu atostoginių išmokėjimo klausimai nebuvo aptarti su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga ir nenumatyti kituose įstaigos vidiniuose teisės aktuose, SADM nuomone, šioms atostogoms netaikomas reikalavimas atostoginius išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią ir pavėlavus uždelstą laikotarpį pridėti prie kitų kasmetinių atostogų. 
•    Papildomos dienos sveikatai gerinti (NKS 8 p.) yra papildoma garantija profesinių sąjungų nariams ir jos nėra atostogos, todėl dienų sveikatai gerinti suteikimas bei apmokėjimo klausimai už jas turi būti aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar kituose įstaigos vidaus teisės aktuose po konsultacijų su darbuotojų atstovais. Neaptarus dienų sveikatai gerinti apmokėjimo klausimo – dienų sveikatai gerinti apmokėjimas turėtų būti vykdomas bendrais pagrindais (darbo užmokesčio mokėjimo tvarka).   
•    Dėl NKS numatytų papildomų, mokymosi atostogų, sveikatos gerinimo dienų suteikimo, o taip pat ir dėl naujos nuostatos – dėl kasmetinių atostogų suteikimo saviugdai ar savanorystei įgyvendinimo tvarkos, susitarimas turėtų būti pasiektas tiek iš darbdavio, tiek iš profesinės sąjungos, veikiančios konkrečioje įstaigoje, pusės. Šie klausimai galėtų būti aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar kituose įstaigos vidaus teisės aktuose po konsultacijų su darbuotojų atstovais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrintas tiek NKS nuostatų vykdymas, tiek nepertraukiamas įstaigos darbas. 

Išsamiau susipažinti su NKS nuostatomis galite čia.

 

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1032 (toliau – Įstatymas), kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko (toliau – biudžetinė įstaiga) darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

  • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma ne visą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 40 str.) ir darbuotojams, dirbantiems toje pačioje įstaigoje pagal papildomą susitarimą (DK 35 str.)?

Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) išaiškinimu, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau dėl susitarimo dėl papildomo darbo. Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., VDI nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo laiko norma mažesnė, pavyzdžiui susitarta dėl 20 val. darbo laiko normos, tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai, minimu atveju, sutrumpinama 4 val.

  • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 112 str. 4 d.)?

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.), sutrumpinant jiems darbo laiką, pavyzdžiui, nuo 36 valandų iki 32 valandų. 

  • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma pagal suminę darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 115 str.)?

Taip, DK 112 str. 5 d. numatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma turėtų būti taikoma ir darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojo sutrumpintą darbo laiką pakirstant per apskaitinį laikotarpį.

  • Ar darbuotojas, kuris turi teisę į sutrumpintą 32 val. per savaitę darbo laiko normą gali pasirinkti konkrečią darbo savaitės dieną kaip nedarbo? Ar ją gali keisti?

DK 112 straipsnio 5 dalis nenumato apribojimų darbuotojui dėl konkrečių darbo savaitės dienų ar valandų pasirinkimo. VDI nuomone darbuotojas galėtų pats laisvai pasirinkti nedirbamos darbo laiko normos dalies paskirstymą per darbo savaitę. Pavyzdžiui, ar pasirinkti laisvą konkrečią darbo dieną, ar tiesiog dirbti mažiau darbo valandų per darbo savaitę.

Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 str. 1 d.), taip pat darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus (DK 28 str. 1 d.). Įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse) galėtų būti numatyta darbuotojo tokios nedirbto darbo laiko normos dalies įgyvendinimo tvarka. Jeigu tokios tvarkos nėra, darbo sutarties šalys turėtų dėl jos susitarti tarpusavyje: darbuotojas turėtų prieš protingą terminą informuoti darbdavį apie savo nedirbtos darbo laiko normos dalies norimą panaudojimo būdą (pvz., kurią konkrečią darbo savaitės dieną nedirbs ar pan.), o darbdavys neturėtų daryti nepagrįstų kliūčių darbuotojui pasinaudoti teise sutrumpinti darbo laiko normą norimu būdu.

  • Kaip darbo laiko normos sutrumpinimas 8 valandomis per savaitę apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje?

DK 120 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Įsigaliojus naujajam DK neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniais norminiais teisės aktais gali pasitvirtinti savo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos formą ir nusistatyti žymėjimo tvarką bei sutartinį žymėjimą, atsižvelgdamos į darbo organizavimo ypatumus ir kt. Darbdavys galėtų nusimatyti pagal DK 112 straipsnio 5 dalį darbuotojo nedirbtos darbo laiko normos dalies žymėjimą, pvz. SL.

  • Įstatymo nuostatos taikymas numatomas „vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu“. Kaip būtų galima įsitikinti (patikrinti), jog kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančiam viešajame sektoriuje, nėra jo darbovietėje nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?

Įsigaliosianti nauja DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai. VDI nuomone, darbdavys, norėdamas įsitikinti, kad darbuotojo kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, galimai dirbančių viešajame sektoriuje, nėra taikoma ta pati sutrumpinta darbo laiko norma pagal komentuojamąjį straipsnį, galėtų paprašyti / pareikalauti savo darbuotojo pateikti atitinkamą dokumentą (pvz., pažymą iš darbovietės) apie kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančių viešajame sektoriuje, taikomą darbo laiko normą / režimą. Atitinkamo dokumento pateikimas leistų darbdaviui tinkamai įgyvendinti DK 112 straipsnio 5 dalį, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo.

  • Kaip suteikiamos atostogos, darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?

Darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatytas darbo laiko normos sutrumpinimas išdėstomas kiekvieną savaitės dieną, pavyzdžiui, pirmadieniais–ketvirtadieniais dirba po 7 val., o penktadieniais – 4 val., atostogos suteikiamos įprasta DK nustatyta tvarka, t. y. darbo dienomis. Darbuotojams, kurie darbo laiką susitrumpina, dirbdami mažiau darbo dienų per savaitę, pavyzdžiui tik pirmadieniais–ketvirtadieniais, jiems atostogos pagal DK 126 str. 2 d. suteikiamos savaitėmis: viena iš dalių turi būti ne trumpesnė kaip dvi savaitės, o likusios dalys suteikiamos po savaitę. VDI nuomone, šalims susitarus, likusios atostogos galėtų būti suteiktos ir darbo dienomis (6_Klausimai_Atsakymai_DK (vdi.lt).

  •  Kokią prašymo formą darbuotojas turi pateikti, norėdamas pasinaudoti DK 112 str. 5 d.?

Parengėme naują prašymo formą dėl sutrumpintos darbo laiko normos nustatymo (pridedame), kurią darbuotojas turėtų užpildyti prieš nustatant sutrumpintą darbo laiko normą.

 

Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), siekdamas tinkamai atlikti funkcijas, susijusias su siuntimo į komandiruotę įforminimu, nustatytas Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir  atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje ir NBFC darbuotojams, ir įstaigų, kurių personalo administravimo funkcijas NBFC atlieka centralizuotai, darbuotojams neretai kyla klausimų, kaip turi būti įforminamos komandiruotės, kai darbuotojas komandiruojamas į užsienio valstybę, kuri yra kitoje laiko juostoje, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) su prašymu išaiškinti, kaip tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso  (toliau – DK) nuostatas, reglamentuojančias komandiruotės sąvoką, komandiruotės laiką ir mokėjimą už jį. 

DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. DK 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.

Kreipdamasis į VDI NBFC pateikė šį pavyzdį: Darbuotojo darbo grafikas – nuo 08:00 iki 17:00 val. Kelionės laiko į kitos laiko juostos valstybę (pvz., Japoniją, Tokiją) planuojama trukmė – nuo 2023 m. spalio 30 d. (pirmadienio) 12:00 val. (Lietuvos laiku) iki 2023 m. spalio 31 d. (antradienio) 15:00 val. (Japonijos laiku). Lietuvos laiku į Tokiją darbuotojas atvyktų 9 val. ryto. Lietuvą ir Japoniją skiria +6 valandos.

Atsižvelgdamas į temos aktualumą, NBFC dalijasi VDI konsultacija ir tikisi, kad ši informacija bus naudinga, o darbuotojų siuntimo į komandiruotę įforminimo procesas vyks sklandžiai.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) raštas dėl konsultacijų pateikimo.

NBFC pateikti klausimai ir iš VDI gauti atsakymai pteikiami čia.

 

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja DK 112 str. 5 d. nuostata, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 val. per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

NBFC, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ jam pavestas funkcijas ir siekdamas tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) ir Viešojo valdymo agentūrą (toliau – VVA) ir paprašė išaiškinti, kaip turi būti taikoma DK 112 stra. 5 d.


NBFC pateikti klausimai ir iš VDI bei VVA gauti atsakymai pateikti lentelėje.

VVA dėl atostogų suteikimo dirbant ne visą savaitę.

VDI dėl konsultacijos pateikimo.

VDI patikslinta konsultacija. 

Formuodami gerąją personalo administravimo praktiką ir atsižvelgdami į įstaigų poreikius, parengėme tvarkos aprašų pavyzdžius ir dalinamės jais. Siūlome įstaigoms naudotis pavyzdiniais aprašais, pritaikant juos prie įstaigos specifikos, papildant įstaigai aktualiomis nuostatomis.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymas.

Pagrindiniai pakeitimai:

  • 9–12 proc. didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., nustačius 840 Eur MMA ir 186 Eur pareiginės algos bazinį dydį, kvalifikuotų (A, B ir C lygio) darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai būtų didesni už nekvalifikuotų (D lygio) darbuotojų darbo užmokestį.
  • taip pat, atliepiant poreikį suteikti galimybę biudžetinėms įstaigoms didinti pareiginės algos pastoviuosius dydžius aukštos kvalifikacijos specialistams, didinami 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytų pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalieji koeficientai (11–16 proc.);
  • patikslinama, kad Įstatymo 10 str. 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų priemokų suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, o už budėjimą darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka;

5 priedo pakeitimai, susiję su pedagoginiais darbuotojais:

  • mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 9 proc., kad jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01 išaugtų 12 proc.; 
  • mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 18,1 proc., kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas 2023 m. būtų 30 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, o jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01 
    išaugtų 21,4 proc. Tuo pačiu dydžiu didinami ir mokyklų vadovų pavaduotojų bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalios koeficientų ribos ir atsisakoma 
    pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalių koeficientų ribų, užtikrinant, kad naujieji koeficientai būtų ne mažesni nei šiuo metu nustatytos maksimalios intervalų ribos; 
  • 2 valandomis padidinama pedagoginių darbuotojų darbo laiko norma (netiesioginio darbo valandų skaičius), jei ji nesiekia 36 val. per savaitę, siekiant mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų;
  • nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 1 valanda padidinamas mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo valandų skaičius, atitinkamai sumažinant tiesioginio darbo valandų skaičių (nekeičiant bendros 36 valandų darbo laiko normos), kad ankstyvojo ugdymo mokytojai turėtų daugiau laiko pasirengti veikloms.

   NBFC naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje DBSIS (toliau – DBSIS) įdiegta automatinio dokumentų skirstymo funkcija, kuri užtikrina, kad įstaigų atitinkamu formatu (su nustatytu įstaigų ir dokumentų kodų deriniu) NBFC pateikti dokumentai automatiškai virsta užduotimis, kurios automatiškai perduodamos vykdyti atsakingam darbuotojui, o jų vykdymo kontrolė – atsakingo darbuotojo tiesioginiam vadovui. Šis dokumentų skirstymas pagal kodus sumažina riziką dokumentui pasimesti, taip pat ypatingai svarbus vykdant darbines funkcijas, nes dideli dokumentų srautai nukreipiami tiesiogiai vykdymui atsakingiems NBFC darbuotojams, taip taupomas laikas ir darbo ištekliai dokumentų registravimui, peradresavimui ir funkcijų vykdymui. Jeigu įstaiga, teikianti dokumentus NBFC, yra DBSIS naudotoja, koduojant dokumentus per DBSIS funkcionalumą, taip pat turi privalumą sekant dokumento vykdymo eigą, turi atgalinį ryšį bei eliminuoja dokumento išsiuntimo veiksmą, kadangi naudojantis DBSIS specialiaisiais šablonais, po dokumento registracijos, dokumentas automatiškai patenka į NBFC.

Jeigu įstaiga nesinaudoja DVS DBSIS, siunčiamo elektroninio laiško pavadinime privaloma įrašyti  įstaigos VBAMS kodą ir dokumento kodą, šiuos du kodus be tarpų tarpusavyje atskiriant žvaigždute (*) ir nurodyti pagrindinę dokumentą apibūdinančią informaciją. Pvz., siunčiant patvirtintą darbuotojo atostogų prašymą, siunčiamo el. laiško pavadinimą reikėtų rašyti taip: 0000*8/3 Vardas Pavardė.

 Jeigu įstaiga naudojasi DBSIS, teikti dokumentus į NBFC yra keli būdai:

  1. dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Siunčiamo elektroninio laiško pavadinime privaloma įrašyti  įstaigos VBAMS kodą ir dokumento kodą, šiuos du kodus be tarpų tarpusavyje atskiriant žvaigždute (*) ir nurodyti pagrindinę dokumentą apibūdinančią informaciją. Pvz., siunčiant patvirtintą darbuotojo atostogų prašymą, siunčiamo el. laiško pavadinimą reikėtų rašyti taip: 0000*8/3 Vardas Pavardė;
  2.  susikurti specialiuosius DBSIS šablonus su perdavimu į NBFC. Naudojantis specialiaisiais šablonais, DBSIS įstaigos turi pranašumą, kadangi gali gauti atgalinį ryšį  apie dokumento vykdymą, taip pat naudojantis šiuo šablonu nebereikia rankiniu būdu dokumento išsiųsti į NBFC, kadangi užregistravus dokumentą, jis pateikiamas NBFC automatiškai.

Ne, įstaiga turėtų kurti dokumentų šablonus pagal dokumentų rūšį, pvz., jeigu tai vidaus dokumentai, kaip prašymai, tuomet ir kurti vidaus dokumento šabloną, tik pritaikyti jį perdavimui į NBFC, jeigu tai gautas dokumentas, kaip sąskaitos, tai ir kurti gautų dokumentų šabloną, tik pritaikyti jį perdavimui į NBFC.

DBSIS NBFC pusėje dokumentus automatiškai skirsto pagal du kriterijus – įstaigos VBAMS kodą ir dokumento kodą, šiuos du kodus be tarpų tarpusavyje atskiriant žvaigždute (*), pvz. 0000*1/1 (pirmasis skaičius įstaigos VBAMS kodas, antrasis skaičius dokumento kodas, abu skaičiai atskirti žvaigždutės simboliu). Svarbu prisiminti, kad šis koduotės junginys negali būti tarpusavyje atskirti tarpais, negali įsipainioti kitų spaudos ženklų ar negali jungtis su kitais žodžiais. Taip pat naudojant kodą, svarbu tiksliai žinoti savo įstaigos VBAMS kodą ir dokumento kodą.

Ne, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pasikeitus vidiniams NBFC procesams, įstaigos, kurios anksčiau teikdavo dokumentus keliais el. paštais, dabar gali siųsti dokumentus tik vienu el. pašto adresu [email protected].

Visų teiktinų dokumentų sąrašą galite rasti kartu su kodų sąrašu bei pasikonsultuoti su atsakingu NBFC darbuotoju, aptarnaujančiu jūsų įstaigą.

Dokumentų sąrašą su kodais galite rasti NBFC svetainėje, skiltyje „Dokumentų teikimas NBFC DVS priemonėmis“.

Susikurti specialiuosius DBSIS šablonus su teikimu į NBFC reikia kelių esminių elementų:

  1. į naudojamą šabloną (arba susikūrus naują šabloną) įdėti papildomus atributus „VBAMS įstaiga“ ir „Personalo dokumento kodas“ arba „Buhalterijos dokumento kodas“, priklauso nuo dokumento rūšies, ir šiuos papildomus atributus redaguojant šabloną pasikoreguoti pagal įstaigą;
  2. nustatyti reikalingą Numatytąjį dokumento rengimo procesą su perdavimu į NBFC v2, priklausomai nuo dokumento rūšies (gali būti personalo arba buhalterijos). Daugiau informacijos rasite šioje instrukcijoje.
     

Negalima, kadangi procesas yra numatytas bendras visoms DBSIS naudojančioms įstaigoms ir jo personalizuoti atskirai savo įstaigai galimybės nėra.

Tokiais atvejais, kai netinka naudoti specialiojo proceso su perdavimu į NBFC v2, galima siųsti el. pašto laišku. Siunčiamo elektroninio laiško pavadinime privaloma įrašyti  įstaigos VBAMS kodą ir dokumento kodą, šiuos du kodus be tarpų tarpusavyje atskiriant žvaigždute (*) ir nurodyti pagrindinę dokumentą apibūdinančią informaciją. Pvz., siunčiant patvirtintą darbuotojo atostogų prašymą, siunčiamo el. laiško pavadinimą reikėtų rašyti taip: 0000*8/3 Vardas Pavardė.

Kai įstaiga užregistruoja savo dokumentą, kuris yra kurtas su specialiuoju DBSIS šablonu, tokiam dokumentui automatiškai yra sukuriamos užduotys atsakingiems NBFC darbuotojams. Tai galima matyti dokumento Istorijos skirtuke, Susietų dokumentų skirtuke ir Vykdymo/užduočių skirtuke. Primename, kad papildomai tokio dokumento išsiųsti el. paštu ar kitomis priemonėmis nebereikia.

Tokiu atveju patikrinti, ar tikrai naudojamas specialusis šablonas, ar tame šablone teisingai nustatyti pasirinkimai atributuose „VBAMS dokumento įstaiga“ (turi būti dokumentą kurianti įstaiga“, „Personalo dokumento tipas“ ar „Buhalterijos dokumento tipas“ bei ar tikrai naudojamas teisingas Numatytasis dokumento rengimo procesas su teikimu į NBFC v2. Jeigu patikrinus šabloną, jame neaptikus klaidų ir po dokumento užregistravimo jis neperduotas atsakingam NBFC darbuotojui, turėtumėte pranešti apie šį atvejį NBFC, o sukurtą dokumentą išsiųsti NBFC el. paštu.

Pastebėjus, kad įstaigos dokumentas buvo pateiktas ne tam atsakingam už dokumento vykdymą darbuotojui ar padaliniui, praneškite apie tai NBFC Veiklos organizavimo departamento Informacinių sistemų plėtros ir palaikymo grupės konsultantui.

Norint sekti dokumento vykdymo būseną, tai galima padaryti įėjus į norimą dokumentą ir dokumento skirtuke „Vykdymas/užduotis“ atkreipti dėmesį į paskutinį stulpelį „Būsena“.

Dokumento būsena.png

Būsena „Vykdoma“ reiškia, kad darbuotojas yra gavęs užduotį ir ją sprendžia. Būsena „Baigta“ indikuoja, kad sprendimas yra baigtas, vadinasi, kad reikalingi veiksmai yra atlikti.

Įsakymas dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. Įsakymo nr. V-78 ,,Dėl informacijos ir duomenų gavimo formų, reikalingų personalo administravimo funkcijoms centralizuotai atlikti, patvirtinimo“ pakeitimo

  1. Prašymo paskelbti konkursą į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas formą;
  2. Prašymo paskelbti konkursą arba atranką į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas formą;
  3. Informacijos apie konkurso arba atrankos į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas pretendentus ir jų patikrinimo datą, laiką ir vietą pateikimo formą;
  4. Informacijos apie pretendentus, galinčius dalyvauti konkurse arba atrankoje į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas, ir konkurso arba atrankos datą, laiką, vietą, komisijos sudėtį pateikimo formą;
  5. Informacijos apie konkurso arba atrankos į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas pretendentus pateikimo formą;
  6. Prašymo priimti į darbą formą;
  7. Prašymo priimti į tarnybą formą;
  8. Prašymo suteikti atostogas arba papildomą poilsio dieną, arba papildomų poilsio dienų, arba papildomą poilsio laiką formą;
  9. Prašymo perkelti atostogas arba papildomą poilsio dieną, arba papildomas poilsio dienas, arba papildomą poilsio laiką formą;
  10. Prašymo leisti vykti į komandiruotę ir apmokėti komandiruotės išlaidas formą;
  11. Prašymo kompensuoti kelionės į komandiruotės vietą laiką arba darbo laiką komandiruotėje formą;
  12. Prašymo perkelti į kitas pareigas formą;
  13. Sutikimo būti perkeltam į kitas pareigas formą;
  14. Sutikimo dirbti viršvalandinį darbą arba poilsio ar švenčių dieną formą;
  15. Prašymo pakeisti darbo sutarties sąlygas formą;
  16. Prašymo dėl darbo užmokesčio mokėjimo formą;
  17. Prašymo leisti dirbti papildomą darbą formą;
  18. Prašymo atleisti iš darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų formą;
  19. Prašymo atleisti iš karjeros valstybės tarnautojo arba laikinojo valstybės tarnautojo, arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, arba įstaigos vadovo pareigų formą;
  20. Prašymo atleisti iš vidaus tarnybos formą;
  21. Informacijos ir duomenų apie kvalifikacijos tobulinimą teikimo formą;
  22. Prašymo išduoti pažymą apie tarnybos Lietuvos valstybei stažą arba einamas pareigas, arba einamas pareigas ir nustatytą darbo laiką, arba eitas pareigas, arba suteiktas kasmetines atostogas, arba suteiktas nemokamas atostogas, arba suteiktas poilsio dienas, arba darbo užmokestį formą;
  23. Prašymo leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį formą;
  24. Prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu formą;
  25. Teikimo / prašymo / tarnybinio pranešimo dėl priemokos / vienkartinės piniginės išmokos / piniginės išmokos skyrimo forma (grupei);
  26. Teikimo / prašymo / tarnybinio pranešimo dėl priemokos / vienkartinės piniginės išmokos / piniginės išmokos skyrimo forma (individuali).