Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
• neteisėtos veiklos finansavimo;
• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
• kitų pažeidimų.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, pranešėjas, t.y. informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo yra:

• fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu;
• informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus); 
• bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, pranešama apie įstaigoje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą:

• nusikalstamą veiką;
• administracinį nusižengimą;
• tarnybinį nusižengimą;
• darbo pareigų pažeidimą;
• šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą;
• kitus grėsmę viešajam interesui keliančius  arba jį pažeidžiančius teisės pažeidimus.

Pažymime, kad asmenims, teikiantiems pranešimus pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir pateiktos informacijos turiniui taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

• to raštu prašo Asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
• Asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad Asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia pranešėjui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs Asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

• Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas 
• Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas (patvirtintas LRV 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133)
• Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas (patvirtintas LRV 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133)
• Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas (patvirtintas LRV 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133)

Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.

• Informacijos apie pažeidimus administravimo Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-117 (toliau – Aprašas),

Šis Aprašas nustato informacijos apie Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre (NBFC) galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo NBFC veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

NBFC veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su NBFC sieja ar siejo darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) taip pat bet kuris kitas asmuo, Aprašo nustatyta tvarka pateikęs informaciją apie pažeidimus (toliau – Asmuo).