E.Filipavičiūtė: bendra finansų valdymo informacinė sistema valstybei – būtina

„Centralizuotai atlikdamas bendrąsias funkcijas valstybėje viešasis sektorius turi galimybę sutaupyti ne vieną milijoną eurų", – tvirtina ekspertai ir pataria kuo greičiau pereiti prie bendrų informacinių sistemų visam viešajam sektoriui.

Skirtingos sistemos – pinigų švaistymas viešajam sektoriuje

Viena iš sričių viešajame sektoriuje, kuriai būtina bendra IT sistema – buhalterinė apskaita. Pirmąjį žingsnį centralizacijos link Lietuva žengė dar 2010 m., kai įsigijo buhalterinės apskaitos programinę įrangą FAVAIS. Deja, tuo metu nebuvo bendro politinio sprendimo, įpareigojančio šia programine įranga naudotis visą viešąjį sektorių. FAVAIS naudojosi tik tos įstaigos, kurios norėjo.

Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu 33 viešojo sektoriaus įstaigos iš 124-os, kurių apskaita valstybėje tvarkoma centralizuotai, ir tik 92 iš 397 įstaigų, kurių apskaitą planuojama centralizuoti, naudoja tą pačią Finansų ministerijos įdiegtą ir palaikomą buhalterinės apskaitos informacinę sistemą FAVAIS.

Kad skirtingos sistemos neleidžia užtikrinti vieno centralizuotai tvarkomo buhalterinės veiklos modelio ir procesų, tvirtina ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC) direktorė Edita Filipavičiūtė.

„Šiandien Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, atlikdamas 124 įstaigų buhalterinę apskaitą susiduria su nemažais iššūkiais, nes tenka naudotis tų pačių centralizuotų įstaigų turimomis programinėmis įrangomis. Šiandien viešasis sektorius turi daugiau nei 30 skirtingų buhalterinės apskaitos programinių įrangų, kurių išvystymo lygis yra be galo skirtingas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vienai ir tai pačiai ūkinei operacijai atlikti reikia skirtingų darbo laiko sąnaudų. Darbuotojų pakeičiamumas ar pavadavimas tampa apsunkintas, todėl bendra finansų valdymo informacinė sistema valstybei – būtina“, – centralizuoto darbo sudėtingumus vardijo NBFC buhalterinės apskaitos departamento direktorė. 

Tikimasi, kad  bendras visoms valstybės įstaigoms įrankis centralizuotai buhalterinės apskaitai šalyje vykdyti bus modernizuotas ir pradėtas diegti nuo 2020 m. vidurio. Šiuo metu  rengiamas veiklos modelis darbui su bendra sistema, sistemos modernizavimo pirkimo techninė specifikacija.

Anot E. Filipavičiūtės, 2019 metų vienas pagrindinių tikslų NBFC – užtikrinti kokybišką ir savalaikį apskaitos paslaugų teikimą, tam pasiekti įkurta Veiklos organizavimo ir metodologijos grupė, kurioje sutelkti specialistai apskaitos metodologiją adaptuoja praktiniam naudojimui.

„Suburtai metodologų komandai tenka analizuoti konkrečių įstaigų apskaitą bei spręsti kylančius klausimus. Šio padalinio vienas iš uždavinių – parinkti ir parengti kiekvienai centralizuotai įstaigai apskaitos politiką bei jas tarpusavyje suderinti. Didžiausias iššūkis, kad tos pačios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų registruojami vienodai. Vienodas standartų suvokimas leis daug lengviau apskaityti duomenis, todėl palengvės duomenų panaudojimas analitikai, sumažinant žmogiškųjų išteklių resursus“, – teigia E. Filipavičiūtė.

Laukiama Seimo pritarimo

Finansų ministerija dar šį pavasarį inicijavo bendros informacinės sistemos valstybės įstaigoms buhalterinei apskaitai tvarkyt finansų valdymo informacinės sistemos įteisinimą įstatymu. Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms, kurios numato įpareigoti viešojo sektoriaus įstaigas buhalterinei apskaitai naudoti centralizuotai parinktą informacinę sistemą. Šios pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui rudens sesijoje.

Skaičiuojama, kad įdiegus modernizuotą bendrą finansų valdymo informacinę sistemą būtų didinamas informacijos patikimumas, taip pat kasmet sutaupoma apie 2 mln. eurų, kurie šiuo metu yra skiriami skirtingų sistemų palaikymui.

Būtina kelti buhalterių kvalifikaciją

2019 m. liepos 3 d. savo pirmuosius veiklos metus skaičiuojančio NBFC  buhalterinės apskaitos departamento direktorė Edita Filipavičiūtė taip pat tvirtina, kad centralizuota buhalterinė apskaita atskleidė dar vieną sisteminį skaudulį – būtina kurti buhalterių kvalifikacijos kėlimo sistemą, kadangi šiuo metu jos paprasčiausiai nėra. Šiuo metu buhalterių rinkoje reikia gerai paieškoti, o radus – nemažai investuoti laiko apmokant juos dirbti su skirtingomis apskaitos sistemomis.

Anot E. Filipavičiūtės, norint didinti vykdomų apskaitos procesų efektyvumą ir kokybę, taip pat metas įdiegti ir apie buhalterių mokymų sistemą, kuri leistų lengviau integruoti darbuotojus ir iš privataus sektoriaus ar studentus, baigusius studijas.

„Faktas, kad buhalteriai iki šiol buvo gana uždara bendruomenė, o praktiniai viešojo sektoriaus apskaitos įgūdžiai būdavo perduodami per patirtį, sėdint kolegai šalia. Mūsų tikslas – tapti savotišku kompetencijų centru ir pateikti valstybei kuo efektyvesnę buhalterių mokymo sistemą, kad išvengtume buhalterių trūkumo ir galėtume gerinti atliekamų funkcijų kokybę“, – teigia E. Filipavičiūtė.

Nuo 2018 m. liepos 3 d. NBFC centralizuotai atlieka 124 valstybės įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos funkcijas.