BDAR
gdpr

DUK

    • 1.

      Dėl sutrumpintos darbo laiko normos tėvams, auginantiems vaikus nuo 2023 m. sausio 1 d.

      Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1032 (toliau – Įstatymas), kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko (toliau – biudžetinė įstaiga) darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

      • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma ne visą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 40 str.) ir darbuotojams, dirbantiems toje pačioje įstaigoje pagal papildomą susitarimą (DK 35 str.)?

      Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) išaiškinimu, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau dėl susitarimo dėl papildomo darbo. Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., VDI nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo laiko norma mažesnė, pavyzdžiui susitarta dėl 20 val. darbo laiko normos, tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai, minimu atveju, sutrumpinama 4 val.

      • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 112 str. 4 d.)?

      Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.), sutrumpinant jiems darbo laiką, pavyzdžiui, nuo 36 valandų iki 32 valandų. 

      • Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma pagal suminę darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 115 str.)?

      Taip, DK 112 str. 5 d. numatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma turėtų būti taikoma ir darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojo sutrumpintą darbo laiką pakirstant per apskaitinį laikotarpį.

      • Ar darbuotojas, kuris turi teisę į sutrumpintą 32 val. per savaitę darbo laiko normą gali pasirinkti konkrečią darbo savaitės dieną kaip nedarbo? Ar ją gali keisti?

      DK 112 straipsnio 5 dalis nenumato apribojimų darbuotojui dėl konkrečių darbo savaitės dienų ar valandų pasirinkimo. VDI nuomone darbuotojas galėtų pats laisvai pasirinkti nedirbamos darbo laiko normos dalies paskirstymą per darbo savaitę. Pavyzdžiui, ar pasirinkti laisvą konkrečią darbo dieną, ar tiesiog dirbti mažiau darbo valandų per darbo savaitę.

      Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 str. 1 d.), taip pat darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus (DK 28 str. 1 d.). Įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse) galėtų būti numatyta darbuotojo tokios nedirbto darbo laiko normos dalies įgyvendinimo tvarka. Jeigu tokios tvarkos nėra, darbo sutarties šalys turėtų dėl jos susitarti tarpusavyje: darbuotojas turėtų prieš protingą terminą informuoti darbdavį apie savo nedirbtos darbo laiko normos dalies norimą panaudojimo būdą (pvz., kurią konkrečią darbo savaitės dieną nedirbs ar pan.), o darbdavys neturėtų daryti nepagrįstų kliūčių darbuotojui pasinaudoti teise sutrumpinti darbo laiko normą norimu būdu.

      • Kaip darbo laiko normos sutrumpinimas 8 valandomis per savaitę apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje?

      DK 120 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Įsigaliojus naujajam DK neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniais norminiais teisės aktais gali pasitvirtinti savo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos formą ir nusistatyti žymėjimo tvarką bei sutartinį žymėjimą, atsižvelgdamos į darbo organizavimo ypatumus ir kt. Darbdavys galėtų nusimatyti pagal DK 112 straipsnio 5 dalį darbuotojo nedirbtos darbo laiko normos dalies žymėjimą, pvz. SL.

      • Įstatymo nuostatos taikymas numatomas „vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu“. Kaip būtų galima įsitikinti (patikrinti), jog kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančiam viešajame sektoriuje, nėra jo darbovietėje nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?

      Įsigaliosianti nauja DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai. VDI nuomone, darbdavys, norėdamas įsitikinti, kad darbuotojo kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, galimai dirbančių viešajame sektoriuje, nėra taikoma ta pati sutrumpinta darbo laiko norma pagal komentuojamąjį straipsnį, galėtų paprašyti / pareikalauti savo darbuotojo pateikti atitinkamą dokumentą (pvz., pažymą iš darbovietės) apie kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančių viešajame sektoriuje, taikomą darbo laiko normą / režimą. Atitinkamo dokumento pateikimas leistų darbdaviui tinkamai įgyvendinti DK 112 straipsnio 5 dalį, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo.

      • Kaip suteikiamos atostogos, darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?

      Darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatytas darbo laiko normos sutrumpinimas išdėstomas kiekvieną savaitės dieną, pavyzdžiui, pirmadieniais–ketvirtadieniais dirba po 7 val., o penktadieniais – 4 val., atostogos suteikiamos įprasta DK nustatyta tvarka, t. y. darbo dienomis. Darbuotojams, kurie darbo laiką susitrumpina, dirbdami mažiau darbo dienų per savaitę, pavyzdžiui tik pirmadieniais–ketvirtadieniais, jiems atostogos pagal DK 126 str. 2 d. suteikiamos savaitėmis: viena iš dalių turi būti ne trumpesnė kaip dvi savaitės, o likusios dalys suteikiamos po savaitę. VDI nuomone, šalims susitarus, likusios atostogos galėtų būti suteiktos ir darbo dienomis (6_Klausimai_Atsakymai_DK (vdi.lt).

      •  Kokią prašymo formą darbuotojas turi pateikti, norėdamas pasinaudoti DK 112 str. 5 d.?

      Parengėme naują prašymo formą dėl sutrumpintos darbo laiko normos nustatymo (pridedame), kurią darbuotojas turėtų užpildyti prieš nustatant sutrumpintą darbo laiko normą.

       

      Atnaujinta: 2022 12 16

    • 2.

      Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai nuo 2023 m. sausio 1 d.

      Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymas.

      Pagrindiniai pakeitimai:

      • 9–12 proc. didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., nustačius 840 Eur MMA ir 186 Eur pareiginės algos bazinį dydį, kvalifikuotų (A, B ir C lygio) darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai būtų didesni už nekvalifikuotų (D lygio) darbuotojų darbo užmokestį.
      • taip pat, atliepiant poreikį suteikti galimybę biudžetinėms įstaigoms didinti pareiginės algos pastoviuosius dydžius aukštos kvalifikacijos specialistams, didinami 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytų pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalieji koeficientai (11–16 proc.);
      • patikslinama, kad Įstatymo 10 str. 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų priemokų suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, o už budėjimą darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka;

      5 priedo pakeitimai, susiję su pedagoginiais darbuotojais:

      • mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 9 proc., kad jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01 išaugtų 12 proc.; 
      • mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 18,1 proc., kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas 2023 m. būtų 30 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, o jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01 
        išaugtų 21,4 proc. Tuo pačiu dydžiu didinami ir mokyklų vadovų pavaduotojų bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalios koeficientų ribos ir atsisakoma 
        pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalių koeficientų ribų, užtikrinant, kad naujieji koeficientai būtų ne mažesni nei šiuo metu nustatytos maksimalios intervalų ribos; 
      • 2 valandomis padidinama pedagoginių darbuotojų darbo laiko norma (netiesioginio darbo valandų skaičius), jei ji nesiekia 36 val. per savaitę, siekiant mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų;
      • nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 1 valanda padidinamas mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo valandų skaičius, atitinkamai sumažinant tiesioginio darbo valandų skaičių (nekeičiant bendros 36 valandų darbo laiko normos), kad ankstyvojo ugdymo mokytojai turėtų daugiau laiko pasirengti veikloms.

      Atnaujinta: 2022 12 16