Dėl informacijos apie nepanaudotų atostogų daugiau nei už trejus darbo metus praradimą
Paskelbta 2023 05 03
2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-463/2023, kurioje pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 127 str. 5 d. – teisės pasinaudoti visomis kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praradimo, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.
Primename, kad DK 127 str. 5 d. nustatyta, jog teisė pasinaudoti visomis kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
VDI, teikdama konsultacijas dėl šios nuostatos kreipė dėmesį į tai, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas. Kaip reglamentuoja DK 128 str. 2 ir 3 d., už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Taigi, VDI nuomone, darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pvz., jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023-01-01. Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024-01-01.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas), pasak VDI, užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pvz., jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020–2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024-01-01.
Išsamiau susipažinti su VDI aiškinimu galite čia.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas suformavo kitokią praktiką – teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai baigėsi darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pvz., jei darbuotojas teisę į visos trukmės kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 įgijo 2018-10-31, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2018-12-31) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022-01-01 (ne 2021-01-01, kaip reikėtų traktuoti pagal VDI teiktus išaiškinimus).
Išsamiau susipažinti su Teismo nutartimi galite čia: NUTARTIS
