Formuodami gerąją personalo administravimo praktiką ir atsižvelgdami į įstaigų poreikius, parengėme tvarkos aprašų pavyzdžius ir dalinamės jais. Siūlome įstaigoms naudotis pavyzdiniais aprašais, pritaikant juos prie įstaigos specifikos, papildant įstaigai aktualiomis nuostatomis.
- Atostogų, mokamų poilsio dienų, kitų lengvatų ir darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo tvarkos aprašo pavyzdys: ATOSTOGŲ, MOKAMŲ POILSIO DIENŲ, KITŲ LENGVATŲ SUTEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
- Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo pavyzdys: DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
- Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo pavyzdys: DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKOS APRAŠAS
- Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo pavyzdys: TARNYBINIŲ KOMANDIRUOČIŲ TVARKOS APRAŠAS
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1032 (toliau – Įstatymas), kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko (toliau – biudžetinė įstaiga) darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
- Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma ne visą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 40 str.) ir darbuotojams, dirbantiems toje pačioje įstaigoje pagal papildomą susitarimą (DK 35 str.)?
Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) išaiškinimu, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau dėl susitarimo dėl papildomo darbo. Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., VDI nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo laiko norma mažesnė, pavyzdžiui susitarta dėl 20 val. darbo laiko normos, tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai, minimu atveju, sutrumpinama 4 val.
- Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 112 str. 4 d.)?
Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.), sutrumpinant jiems darbo laiką, pavyzdžiui, nuo 36 valandų iki 32 valandų.
- Ar DK 112 str. 5 d. bus taikoma pagal suminę darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (DK 115 str.)?
Taip, DK 112 str. 5 d. numatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma turėtų būti taikoma ir darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojo sutrumpintą darbo laiką pakirstant per apskaitinį laikotarpį.
- Ar darbuotojas, kuris turi teisę į sutrumpintą 32 val. per savaitę darbo laiko normą gali pasirinkti konkrečią darbo savaitės dieną kaip nedarbo? Ar ją gali keisti?
DK 112 straipsnio 5 dalis nenumato apribojimų darbuotojui dėl konkrečių darbo savaitės dienų ar valandų pasirinkimo. VDI nuomone darbuotojas galėtų pats laisvai pasirinkti nedirbamos darbo laiko normos dalies paskirstymą per darbo savaitę. Pavyzdžiui, ar pasirinkti laisvą konkrečią darbo dieną, ar tiesiog dirbti mažiau darbo valandų per darbo savaitę.
Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 str. 1 d.), taip pat darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus (DK 28 str. 1 d.). Įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse) galėtų būti numatyta darbuotojo tokios nedirbto darbo laiko normos dalies įgyvendinimo tvarka. Jeigu tokios tvarkos nėra, darbo sutarties šalys turėtų dėl jos susitarti tarpusavyje: darbuotojas turėtų prieš protingą terminą informuoti darbdavį apie savo nedirbtos darbo laiko normos dalies norimą panaudojimo būdą (pvz., kurią konkrečią darbo savaitės dieną nedirbs ar pan.), o darbdavys neturėtų daryti nepagrįstų kliūčių darbuotojui pasinaudoti teise sutrumpinti darbo laiko normą norimu būdu.
- Kaip darbo laiko normos sutrumpinimas 8 valandomis per savaitę apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje?
DK 120 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Įsigaliojus naujajam DK neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniais norminiais teisės aktais gali pasitvirtinti savo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos formą ir nusistatyti žymėjimo tvarką bei sutartinį žymėjimą, atsižvelgdamos į darbo organizavimo ypatumus ir kt. Darbdavys galėtų nusimatyti pagal DK 112 straipsnio 5 dalį darbuotojo nedirbtos darbo laiko normos dalies žymėjimą, pvz. SL.
- Įstatymo nuostatos taikymas numatomas „vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu“. Kaip būtų galima įsitikinti (patikrinti), jog kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančiam viešajame sektoriuje, nėra jo darbovietėje nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?
Įsigaliosianti nauja DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai. VDI nuomone, darbdavys, norėdamas įsitikinti, kad darbuotojo kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, galimai dirbančių viešajame sektoriuje, nėra taikoma ta pati sutrumpinta darbo laiko norma pagal komentuojamąjį straipsnį, galėtų paprašyti / pareikalauti savo darbuotojo pateikti atitinkamą dokumentą (pvz., pažymą iš darbovietės) apie kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų, dirbančių viešajame sektoriuje, taikomą darbo laiko normą / režimą. Atitinkamo dokumento pateikimas leistų darbdaviui tinkamai įgyvendinti DK 112 straipsnio 5 dalį, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo.
- Kaip suteikiamos atostogos, darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma?
Darbuotojams, kuriems pagal DK 112 str. 5 d. nustatytas darbo laiko normos sutrumpinimas išdėstomas kiekvieną savaitės dieną, pavyzdžiui, pirmadieniais–ketvirtadieniais dirba po 7 val., o penktadieniais – 4 val., atostogos suteikiamos įprasta DK nustatyta tvarka, t. y. darbo dienomis. Darbuotojams, kurie darbo laiką susitrumpina, dirbdami mažiau darbo dienų per savaitę, pavyzdžiui tik pirmadieniais–ketvirtadieniais, jiems atostogos pagal DK 126 str. 2 d. suteikiamos savaitėmis: viena iš dalių turi būti ne trumpesnė kaip dvi savaitės, o likusios dalys suteikiamos po savaitę. VDI nuomone, šalims susitarus, likusios atostogos galėtų būti suteiktos ir darbo dienomis (6_Klausimai_Atsakymai_DK (vdi.lt).
- Kokią prašymo formą darbuotojas turi pateikti, norėdamas pasinaudoti DK 112 str. 5 d.?
Parengėme naują prašymo formą dėl sutrumpintos darbo laiko normos nustatymo (pridedame), kurią darbuotojas turėtų užpildyti prieš nustatant sutrumpintą darbo laiko normą.
Paskelbta 2023 03 23
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymas.
Pagrindiniai pakeitimai:
- 9–12 proc. didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., nustačius 840 Eur MMA ir 186 Eur pareiginės algos bazinį dydį, kvalifikuotų (A, B ir C lygio) darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai būtų didesni už nekvalifikuotų (D lygio) darbuotojų darbo užmokestį.
- taip pat, atliepiant poreikį suteikti galimybę biudžetinėms įstaigoms didinti pareiginės algos pastoviuosius dydžius aukštos kvalifikacijos specialistams, didinami 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytų pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalieji koeficientai (11–16 proc.);
- patikslinama, kad Įstatymo 10 str. 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų priemokų suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, o už budėjimą darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka;
5 priedo pakeitimai, susiję su pedagoginiais darbuotojais:
- mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 9 proc., kad jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01 išaugtų 12 proc.;
- mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 18,1 proc., kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas 2023 m. būtų 30 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, o jų pareiginė alga (kartu su BD padidinimu iki 186 Eur) nuo 2023-01-01
išaugtų 21,4 proc. Tuo pačiu dydžiu didinami ir mokyklų vadovų pavaduotojų bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalios koeficientų ribos ir atsisakoma
pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalių koeficientų ribų, užtikrinant, kad naujieji koeficientai būtų ne mažesni nei šiuo metu nustatytos maksimalios intervalų ribos; - 2 valandomis padidinama pedagoginių darbuotojų darbo laiko norma (netiesioginio darbo valandų skaičius), jei ji nesiekia 36 val. per savaitę, siekiant mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų;
- nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 1 valanda padidinamas mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, netiesioginio darbo valandų skaičius, atitinkamai sumažinant tiesioginio darbo valandų skaičių (nekeičiant bendros 36 valandų darbo laiko normos), kad ankstyvojo ugdymo mokytojai turėtų daugiau laiko pasirengti veikloms.
Paskelbta 2023 04 19
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja DK 112 straipsnio 5 dalies nuostata, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ jam pavestas funkcijas ir siekdamas tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) ir Viešojo valdymo agentūrą (toliau – VVA), prašydamas išaiškinti, kaip turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 5 dalis.
NBFC pateikti klausimai ir iš VDI bei VVA gauti atsakymai pateikti lentelėje.
VVA dėl atostogų suteikimo dirbant ne visą savaitę.
Paskelbta 2023 04 20
Nacionalinės kolektyvinės sutarties 6 punkte yra nurodyta:
„6. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų einamaisiais metais jis teisę į tokias dienas einamaisiais metais praranda. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei dienos pridedamos, neatsižvelgiant į tai, ar profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu profesinės sąjungos nario darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai pasibaigia galiojant Sutarčiai vienoje iš įstaigų, nurodytų Sutarties 1 priede, o jis nėra pasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį ir (arba) yra išnaudojęs tik dalį šių atostogų, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį proporcingai dirbtam laikotarpiui.“
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išaiškinimo dėl šios nuostatos praktinio taikymo. Visą SADM atsakymą galite rasti čia, taip pat, Jūsų patogumui, išskiriame pagrindinius aiškinimo teiginius:
• NKS numatytos kasmetinės atostogos saviugdai ar savanorystei įvardintos kaip ,,kasmetinės“ atostogos, tačiau jų paskirtis yra kita nei kasmetinių atostogų Darbo kodekso prasme. Pagal Darbo kodekso 126 str. 1 d. kasmetinių atostogų paskirtis – darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, todėl ir atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, siekiant, kad darbuotojas galėtų tinkamai organizuoti poilsį sau ir savo šeimai (užsakyti ir apmokėti kelionės bilietus, pasirūpinti nakvyne ir pan.). NKS numatytos kasmetinės atostogos skirtos kitam tikslui – saviugdai arba savanorystei (analogiškos tikslinėms atostogoms), todėl, SADM nuomone, apmokėjimas už šias atostogas turėtų būti vykdomas įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, o ne kaip atostoginiai prieš atostogas. Žinoma, šalys visada gali susitarti ir dėl kitokios apmokėjimo tvarkos tiek darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, tiek kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose.
• Jeigu atostoginių išmokėjimo klausimai nebuvo aptarti su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga ir nenumatyti kituose įstaigos vidiniuose teisės aktuose, SADM nuomone, šioms atostogoms netaikomas reikalavimas atostoginius išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią ir pavėlavus uždelstą laikotarpį pridėti prie kitų kasmetinių atostogų.
• Papildomos dienos sveikatai gerinti (NKS 8 p.) yra papildoma garantija profesinių sąjungų nariams ir jos nėra atostogos, todėl dienų sveikatai gerinti suteikimas bei apmokėjimo klausimai už jas turi būti aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar kituose įstaigos vidaus teisės aktuose po konsultacijų su darbuotojų atstovais. Neaptarus dienų sveikatai gerinti apmokėjimo klausimo – dienų sveikatai gerinti apmokėjimas turėtų būti vykdomas bendrais pagrindais (darbo užmokesčio mokėjimo tvarka).
• Dėl NKS numatytų papildomų, mokymosi atostogų, sveikatos gerinimo dienų suteikimo, o taip pat ir dėl naujos nuostatos – dėl kasmetinių atostogų suteikimo saviugdai ar savanorystei įgyvendinimo tvarkos, susitarimas turėtų būti pasiektas tiek iš darbdavio, tiek iš profesinės sąjungos, veikiančios konkrečioje įstaigoje, pusės. Šie klausimai galėtų būti aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar kituose įstaigos vidaus teisės aktuose po konsultacijų su darbuotojų atstovais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrintas tiek NKS nuostatų vykdymas, tiek nepertraukiamas įstaigos darbas.
Išsamiau susipažinti su NKS nuostatomis galite čia.
Paskelbta 2023 05 03
2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-91-463/2023, kurioje pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 127 str. 5 d. – teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų praradimo, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.
Primename, jog DK 127 str. 5 d. reglamentuoja, jog teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
VDI teikdama konsultacijas dėl šios nuostatos kreipė dėmesį į tai, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas. Kaip reglamentuoja DK 128 str. 2 ir 3 d. už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Taigi, VDI nuomone, darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pvz., darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 sausio 1 d. Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėnesį, todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas), pasak VDI, užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pvz., darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.
Išsamiau susipažinti su VDI aiškinimu galite čia.
Tuo tarpu Teismas suformavo kitokią praktiką – teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai baigėsi darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pvz. darbuotojas teisę į visos trukmės kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d. Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2018 m. gruodžio 31 d.) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. (ne 2021 m. sausio 1 d., kaip reikėtų traktuoti pagal VDI teiktus išaiškinimus).
Išsamiau susipažinti su Teismo nutartimi galite čia: NUTARTIS
